Šių metų gegužės 26d.  nuostabioje VDU Teologijos fakulteto salėje vyko konferencija „ Gestų kalbos vertimo perspektyvos“.  Tradiciškai, konferencija prasidėjo nuo metinių LGKVA prezidentės ir  revizijos komisijos ataskaitų, bei iškilusių klausimų ir diskusijų. O siūlymų ir diskusijų būta tikrai neprastų! Siūlymai rengti stovyklas kartu su kurčiaisiais vertėjais nuo 2 iki 12 kartų per metus,  ar net „vertėjų rinktinės“ , tačiau šiuos siūlymus palikta ateičiai. Vienas iš  pagrindinių siūlymų nauja Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų direktorės Danguolės Dragūnienės  kandidatūra į LGKVA valdymą, kurios konferencijoje dalyvavę asociacijos nariai nepatvirtino. Konferencijos viešnia - Neįgaliųjų reikalų departamento vyriausioji specialistė Rasa Grigaliūnienė, įteikė padėkos raštą LGKVA prezidentei Ramunei Leonavičienei, už bendradarbiavimą. Susigraudinus negailėjo gražių žodžių jai ir gėrėjosi darbu, kurį ji daro.

Konferencijos metu savo pranešimus pristatė būrys įvairių pranešėjų. Tarp jų Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė apžvelgusi vertėjų rengimo specialybės istoriją, ji pristatė naujus iššūkius, kuriuos yra iškėlęs pedagogikos fakultetas rengiant vertėjus. Anot jos: „Visuomet programą orientavom į vertimą, nors ji buvo labiau filologinė. Nauja, 2017 m. programa yra sudaryta remiantis  Europos kalbų metmenis ir  Europos gestų kalbos vertėjų mokymo standartas. Ilgą laiką tokio, vertėjų mokymo standarto nebuvo, todėl 2016 m. gavus jį ir atidžiai išanalizavus, jis buvo pritaikytas Lietuvai“.

Įdomia, dar niekam negirdėta informacija  -  tyrimu, atskleidžiančiu vertėjų subjektyvią gerovę,  pasidalino Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Justina Naujokaitytė. Nors kaip ji pradžioje sakė, tai buvo ne jos vienos darbas, jis buvo atliktas kartu su kolege studente Agne Lėlyte.  Tyrimui buvo taikomas kokybinis metodas, apklausti 9 Kauno ir Šiaulių apskričių gestų kalbos vertėjai. „Kadangi tai buvo kokybinis tyrimas, mes negalime pasakyti, kad 100% mano taip ir ne kitaip. Tai buvo tik bandymas panagrinėti šią temą, kaip buvimas vertėju subendrina subjektyvią gerovę“ - teigia pranešėja. Apibendrinant, tyrimo rezultatai džiugina -  veiksnių veikiančių vertėjo darbo gerovę neigiamai yra mažiau, nei kad tų, kurie veikia teigiamai.

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Rita Navitskė, kartu su Kauno apskrities gestų kalbos vertėju – konsultantu Arnoldu Matuliu pristatė pranešimą gestų kalbos vertimo strategijos. Pranešimo metu, buvo teigiama, kad kurčiasis vertėjas yra „maitintojas“ girdinčiajam vertėjui ir kartu dirbdami jie gali pasiekti labai daug. Mintį papildė ir Klaipėdos kurčiųjų jaunimo asociacijos laikinoji pirmininkė Nina Šamakova – ji pristatė dvi naujas sąvokas ir jų apibrėžimus tai: intra ir inter lingvistikas. Inter- lingvistika, tai paprasčiausias vertimas,kaip girdintieji vertėjai verčia kurtiesiems. Inter – lingvistika, tai ne tik kalba, bet ir kultūra, pažinimas, gyvenimo būdas. Tai kurčiasis vertėjas, kuris galėtų versti kurčneriagiams, taikant pirštų abėcėlę, ar silpnaregiams sėdint arti vienas prieš kitą. Kurčiasis vertėjas tokiose situacijose, perteiktų informaciją kokybiškiau, aiškiau. Dėl to, požiūris į kurčiąjį vertėją turėtų keistis ir vis dažniau jis turėtų būti pasitelktas verčiant. Visa ši informacija, kuria pasidalino kurtieji vertėjai yra įgyta šiais metais Kaune vykusioje „efslidi“ pavasario mokyklos metu. Kiti kurtieji vertėjai, kurie negalėjo atvykti atsiuntė savo vaizdo įrašus. Vienas pagrindinių „efslidi“ pavasario mokyklos organizatorių Lietuvoje buvo  Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro pavaduotojas, LKD valdybos narys – Arūnas Bražinskas. Jis pristatė darbo grupę, be kurios nebūtų visa tai įvykę ir „efslidi“ organizacijos veiklą.

            LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora pristatė pranešimą „Gestų kalbos vertimo paslaugų teikimo sistema Lietuvoje: ateitis dabartyje“. Kalbėjęs apie tai kokios EUD konferencijoje Maltoje buvo pristatomos 64 programos susijusios su gestų kalba. Viceprezidentas pastebi, kad dabar atsiranda nauja situacija, kuomet dar besimokydami būsimi vertėjai, pradeda dirbti vertėjų centre. Europos kurčiųjų asociacijos prezidentė Maya de Wit Maltos konferencijos metu iškėlė klausimą: „Ar studentas neturintis vertėjo diplomo, gali teikti profesionalias paslaugas?“. Tačiau jei būsimasis vertėjas yra kilęs iš kurčiųjų šeimos, ir mokosi, tuomet jis gali versti profesionaliai. Vertėjas privalo tobulėti savo darbe, nesvarbu seminarai, konferencijos jis pats gali ateiti dalyvauti kurčiųjų klube vyksiančiuose renginiuose ir taip tobulėti. Anot prezidento, konferencijose, kurios vyksta Seime, turėtų versti profesionalas vertėjas, nes girdintieji girdėdami blogą vertimą, gali pamanyti, jog tokios neaiškios mintys yra kurčiojo, o ne vertėjo vertimas. Jis iškelia vieną pagrindinių tikslų „Lietuvoje gestų kalba turi būti sunorminta. Europos kurčiųjų generalinėje asamblėjoje, buvo pasakyta, kad geriausios vertimo paslaugos yra suteikiamos Švedijoje, dėl to, kad gestų kalba ten yra sunorminta.“  Anot jo, Europos kurčiųjų asamblėjoje, nėra prisistatoma kurčiuoju, ar neprigirdinčiuoju  -  yra sakoma „esu gestų kalbos naudotojas“ pradėkime žiūrėti į tai ne iš medicininės pusės, juk svarbiausia gestų kalba. „Kiekvieno kurčiojo atsakomybė turi būti taisyklinga gestų kalba, kaip vertėja turėtų jaustis jei ji versdama  ištaisytų kurčiojo blogai parodytą žodį pirštų abėcėle? Ar tai jau ne šališkumas?“ -  tokius ir panašius pamąstymus dėstė viceprezidentas.

            Konferenciją uždarė, tas kas ją ir atidarė tai LGKVA asociacijos prezidentė R. Leonavičienė. Ji pristatė kelias ištraukas duomenų iš jai padovanotos pačios autorės Maya de Wit knygos ‚Europos gestų kalbos vertėjai  2016 m. įžvalgos“.  Vertėjai stebėdami skaidrėse esančius sąrašus  aikčiojo iš nuostabos, ir spaudė šypseną. Prezidentė nusiteikusi pozityviai: „reikia pasidžiaugti, nes gestų kalbos pripažinime esame treti Europoje, kas reiškia jog savo laiku Lietuvos kurčiųjų draugija padarė labai didelį darbą.  O mažiausiai uždirbančių vertėjų sąraše mūsų net nėra – reiškias nėra taip blogai“.

Norėdami pažiūrėti trumpą video filmuką paspauskite ant nuotraukos 🙂

Straipsnį parengė Marija Vilkaitė

Nuotraukos Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro

Video filmukas Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro video studijos "Proforma"

Jei turėjote apmokestinamų pajamų, tuomet kiekvienais metais iki gegužės 1 d. galite paskirti dalį savo sumokėto pajamų mokesčio labdarai. Turinčioms teisę gauti paramą organizacijoms galima skirti iki 2 proc. savo pajamų mokesčio. Tam reikia užpildyti formą FR0512, kurią rasite prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Formoje užpildykite asmeninius duomenis. Formos pildymo pavyzdį galite rasti čia. LGKVA bus labai dėkinga už Jūsų suteiktą paramą 🙂

Sakoma, jog kartu su pavasario saule, Šv. Velykomis į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas. Tegu grįžta jis ir į Jūsų namus, ir į Jūsų širdis!

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija

EFSLI Di komiteto narys, A. Bražinskas kviečia visus į susitikimą su šį savaitgalį Kaune vyksiančio EFSLI Di Pavasario mokymų seminaro dalyviais. Susitikimas vyks šeštadienį, balandžio 1 d., 18 val., Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre. Kviečiame dalyvauti!

Paspaudę čia  pamatysite vaizdo įrašą.

Taip pat kviečiame pasiskaityti straipsnį.

Kovo 17 d. Šiauliuose, Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos inicijuota konferencija „Gestų kalba – vertimas – įžvalgos“.

Konferencijoje  dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos, Surdologijos centro bei Lietuvos gestų kalbos vertėjų centrų atstovai bei darbuotojai.

Konferencijos vienas pagrindinių tikslų buvo pasidalinti savo patirtimi, darbais, bei įžvalgomis su savo kolegomis apie gestų kalbos vertėjo darbą, išsakyti pastebėjimus apie kliūtis su kuriomis susiduria vertėjai. Džiugu, kad dauguma vertėjų patirčių konferencijos metu buvo tik geros, žinoma, kalbėta apie kliūtis su kuriomis vertėjas dažnai susiduria savo darbe. LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora atkreipė dėmesį į tai, jog vertimas iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą yra įkandamas ne visoms vertėjoms, taip pat kalbėjo apie ateities planus ir tolimesnį bendradarbiavimą su LGKVA , pabrėždamas, jog: „ Lietuvos Kurčiųjų draugija mato vertėjų darbą 24 val. per parą“.

Anot LKD viceprezidento vertėjų poreikis tik didėja, tam pritarė ir Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Erika Jočytė. Savo pranešime ji aptarė apklausų rezultatus, kurie įrodo, jog kurčiajam jaunimui neišvengiamai reikia vertėjų. Ji išskyrė, kur ir kada dažniausiai reikalingi vertėjai..

Lietuva sparčiai tobulėja, o vertimo paslaugos sudėtingėja. Tai, kas galbūt yra įprasta Europoje, mums yra visiškai nauja. Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjos Laima Palskytė, Virga Rimkuvienė  ir Simona Rimkutė atkreipė dėmesį į šiuo metu Lietuvos kultūros sostinę  Klaipėdą. Čia, pradedami versti renginiai, spektakliai, vertėjai įtraukti skleidžiant žinią apie lietuvių gestų kalbą ir vertėjo specialybę. Kolegės pasidalino savo vertimo patirtimi, bei padarė išvadas, jog itin svarbu, kad pasitarimuose organizaciniais klausimais dalyvautų ir pats vertėjas, taip būtų galima išvengti nesklandumų renginio metu. Savo darbo patirtis, kiek platesniu - Europos mastu pristatė ir Kauno apskrities, Panevėžio apskrities ir Vilniaus apskričių gestų kalbos vertėjų centrai. Pranešimuose buvo pristatomos vertėjų patirtys Europos parlamente ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete Ženevoje.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro pavaduotojas, LGKVA narys, LKD valdybos narys Arūnas Bražinskas, pristatė „efsliDI“ ir „Efsli“ - kuo šios organizacijos skiriasi ir kas jas vienija. Be visos šios informacijos, kalbėjo apie komandiruotę Graikijoje ir 3 dienų konferencijų, bei seminarų tikslą. Jų metu buvo kalbama apie kurčiojo ir girdinčiojo vertėjų darbą komandoje.

Tai, kad kiekvienas vertėjas turi nuolat tobulėti, žino kiekvienas.  Apie savo patirtį, tai,  ką išmoko ir suprato Latvijoje vykusiame Liz Scott Gibson seminare „ Gestų kalbos vertėjai ir profesionalumas“ pasakojo Šiaulių apskrities gestų kalbos centro vertėjos. Surdologijos centro direktorė Jolanta Radzevič pranešime „ Gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos tobulinimas: vakar, šiandien ir rytoj“ pasakojo apie vertėjų tobulinimąsi Lietuvoje. Vertėjo darbą ir kurčiųjų gyvenimo ypatumus Europoje aptarė Kauno apskrities gestų kalbos vertėjas Vytautas Valiauga. Nors pranešimo pabaigoje jis džiaugėsi, kad Lietuva nėra tokia valstybė, kaip Italija, kurioje gestų kalba nėra pripažinta, bet visgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvai dar yra kur tobulėti, gerinant informacijos prieinamumą ir kurčiųjų gyvenimo kokybę.

Konferencijos metu buvo pabrėžta ne tik vertėjų naujos patirtys, tobulėjimas ir kliūtys su kuriomis yra susiduriama kasdien. Konferencija parodė, kaip svarbu LGKVA palaikyti ryšį ir bendradarbiavimą su LKD ir LKJO.

Parengė: Marija Vilkaitė

Kviečiame pasižiūrėti trumpą filmuką apie konferenciją 🙂