„Viena diena su seimo nariu“

Tradicija tapusi idėja organizuoti akciją „Viena diena su seimo nariu“ klausos negalią turintiems asmenims šiais metais taip pat įvyko. Tai jau antrasis projektas į kurį suvažiavo dalyviai iš visos Lietuvos.

Spaudos konferencijoje „Kurčiųjų asmenų socialiniai poreikiai ir jų tenkinimas savivaldybės lygmeniu“ akcentuotas pagrindinis siekis – užtikrinti, reikiamą gestų kalbos vertėjų skaičių, pagalbos 112 telefono prieinamumą kurtiesiems, daugiau titruojamų ir verčiamų į gestų kalbą laidu televizijose ir siekti, kad gestų kalbos vertėjai galėtų teikti paslaugas visą parą.

Projekto partneriai: Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija (LKJA), Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (LGKVA) ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS).

„Informacinės aplinkos pritaikymas klausos negalią turintiems asmenims per LRT“

2016 m. rugsėjo 20 d. LRT tarybos kabinete vyko apskritojo stalo diskusija su LRT tarybos nariais.

Tą pačią dieną vyko lietuvių gestų kalbos pamokelės ir kurčiųjų kultūros sklaida Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ministerijos.

Sekite naujienas!

„65 metai Tarptautinei kurčiųjų dienai: Aš esu lygus dėl gestų kalbos“

2016 m. rugsėjo 19 d. LR Vyriausybėje vyko apskritojo stalo diskusija su LR Vyriausybės Ministru Pirmininku ir LR Vyriausybės ministerijų ministrais. Diskusijos tema „Kurčiųjų bendruomenei kylantys iššūkiai ir jų įveikimo galimybės“.

Taip pat vyko ir spaudos konferencija (kurčiųjų savaitės pristatymas).

Po spaudos konferencijos LR Vyriausybių ministerijos darbuotojai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su kurčiųjų kultūra bei išmokti geestų kalbą.

Po įtemptos ir turiningai praleistos dienos, kurtieji galėjo pasimėgauti ekskursija po LR Vyriausybę.

Seminaras „Profesionalumas“

Latvijos gestų kalbos vertėjų organizacija rugsėjo 17 d. organizavo seminarą su Liz Scot Gibson, seminaras skirtas gestų kalbos vertėjams.

Liz Scott Gibson yra Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė. Be to, Liz yra patyrusi gestų kalbos vertėjų lektorė, vedanti seminarus ir paskaitas daugelyje pasaulio šalių, pradedant Europa, Afrika, Japonija ir baigiant Kambodža.

Seminare taip pat dalyvavo ir delegacija iš Lietuvos: Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prenidentė Ramunė Leonavičienė, gestų kalbos vertėjai bei kiti darbuotojai.

Seminaro tema „Profesionalumas“. Buvo nagrinėtos įvairios situacijos iš gestų kalbos vertėjų kasdienybės: kaip elgtis su agresyviais klientais, kaip vertėjos galėtų save kontroliuoti tam tikrose situacijose bei kalbėta apie vertėjo darbo etiką.

Paspaudę ant nuotraukos galėsite peržiūrėti trumpą seminaro filmuką. Smagaus žiūrėjimo!

Visuotinis LGKVA suvažiavimas

2016 m. gegužės 30 d. Kaune vyko visuotinis Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos suvažiavimas – konferencija, kurios metu buvo patvirtinti atnaujinti Asociacijos įstatai, išrinkta nauja Valdyba, Revizijos komisija, vyko Asociacijos prezidento rinkimai.

Suvažiavimo metu Asociacijos prezidente dar vienai kadencijai išrinkta Ramunė Leonavičienė.

Šiuo metu Asociacijos Valdybą sudaro:

• Šiauliai – Aušra Tarakevičiūtė, Greta Naujokaitė;
• Klaipėda – Dagmara Jacevič, Virga Rimkuvienė;
• Panevėžys – Simona Ivanovaitė-Visockienė, Birutė Šimkienė;
• Kaunas – Vytautas Valiauga, Alicija-Jolanta Gudalevič;
• Vilnius – Asta Zinkevičiūtė, Karina Tamulevičiūtė.

Asociacijos Revizijos komisija:

• Jolanta Radzevič
• Rima Montvilienė
• Auksė Šiaudkulienė

LGKVA sveikina visus su Šv. Velykomis!

Kolegų viešnagė Klaipėdoje

Š. m. vasario 11 d. Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centre viešėjo kolegos iš Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro. Gestų kalbos asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė ir kurčiasis vertėjas Arūnas Bražinskas paruošė prezentaciją su informacija apie kurčiąjį gestų kalbos vertėją: Kas jis? Kodėl jis reikalingas? Kokie yra privalumai verčiant poroje? Interaktyvių mokymų metu buvo praktikuojamas darbas porose. Vertėja Dalė Nevardauskienė taip pat pasidalino įspūdžiais iš šio darbo praktikos, papasakojo, kokia yra tokio bendradarbiavimo nauda abiem vertėjams bei kurčiajam klientui. Buvo ne tik smagu, bet ir naudinga!

Labai jums ačiū!

Įvyko pirmasis šiais metais Tarybos narių susirinkimas

Vasario 25 d. įvyko pirmasis Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos Tarybos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir visų miestų gestų kalbos vertėjų centrų vadovai.

Susirinkimo metu svarstyti 2016-ųjų metų Asociacijos veiklos planai, organizaciniai visuotinio-ataskaitinio suvažiavimo bei įstatų keitimo klausimai, taip pat diskutuota kitomis, vertėjams aktualiomis temomis.

Taryba nusprendė, jog visuotinis ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas vyks gegužės mėnesį. Suvažiavimo metu bus pristatomos Asociacijos veiklos ataskaitos, tvirtinami nauji įstatai, renkami nauji valdančiojo organo nariai. Tiksli informacija bus paskelbta vėliau. Sekite naujienas!

Lietuvių gestų kalbos vertėjų himnas – jau ir video formate

https://www.youtube.com/watch?v=WSRwuU-PdGE&feature=youtu.be

Gestų kalbos vertėjai – ir kunigai, ir advokatai

Gestų kalbos vertėjui reikia ne tik puikiai mokėti pačią kalbą, bet ir ne blogiau naudoti mimiką, gebėti susidoroti su stresu, LRT klasikai sako gestų kalbos vertėja Karina Tamulevičiūtė.

– Prieš 75 metus Lietuvoje atsirado gestų kalbos vertėjų poreikis. Tuomet buvo ieškoma galinčių dirbti šį darbą kurčiųjų šeimose. Ar daug nuo tų laikų pasikeitė gestų vertėjų darbas?

– Manau, kad tikrai labai pasikeitė. Gestų kalbos vertėjus imta ruošti prieš 10 metų, o dar anksčiau jie gestų kalbos išmokdavo savo šeimose, tarkim, jei jų tėvai ar giminaičiai buvo kurtieji. Tai buvo labiau buitinis vertimas, be tam tikros vertėjo etikos.

– Vilniaus kolegija jau yra išleidusi apie 200 gestų kalbos vertėjų. Ar tiek vertėjų Lietuvai pakanka?

– Iš tikrųjų tai nereiškia, kad visi jie dirba gestų kalbos vertėjais. Tad gestų kalbos vertėjų labai trūksta, ypač kituose miestuose, nes studentai, kurie studijuoja Vilniuje, paskui nori čia ir likti. O Vilniuje vertėjų trūksta, nes yra daug daugiau klientų, be to, valstybė labai sunkiai duoda naujus etatus.

– Per trejus metus reikia išmokti naują kalbą. Kokių dalykų mokoma?

– Pagrindinis dalykas, be pačios gestų kalbos, yra mimika. Galima sakyti, net teatrališkumas, nes taip, kaip girdintieji kalba naudodami intonaciją, daro pauzes, taip gestų kalboje mes naudojame veido mimiką, erdvę. Taip pat mokoma gestotyros, surdologijos pagrindų, kurčiųjų kultūros ir istorijos. Labai svarbu, žinoma, ir lietuvių kalba, nes mes verčiame ne tik į gestų, bet ir į lietuvių kalbą. Be to, svarbu kovoti su stresu, nes nuo pat pirmo kurso vaizdo laboratorijose studentai dirba su kameromis.

Visą interviu skaitykite 15min.lt