Kolegų viešnagė Klaipėdoje

Š. m. vasario 11 d. Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centre viešėjo kolegos iš Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro. Gestų kalbos asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė ir kurčiasis vertėjas Arūnas Bražinskas paruošė prezentaciją su informacija apie kurčiąjį gestų kalbos vertėją: Kas jis? Kodėl jis reikalingas? Kokie yra privalumai verčiant poroje? Interaktyvių mokymų metu buvo praktikuojamas darbas porose. Vertėja Dalė Nevardauskienė taip pat pasidalino įspūdžiais iš šio darbo praktikos, papasakojo, kokia yra tokio bendradarbiavimo nauda abiem vertėjams bei kurčiajam klientui. Buvo ne tik smagu, bet ir naudinga!

Labai jums ačiū!

19

Įvyko pirmasis šiais metais Tarybos narių susirinkimas

20160225_142231-001Vasario 25 d. įvyko pirmasis Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos Tarybos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir visų miestų gestų kalbos vertėjų centrų vadovai.

Susirinkimo metu svarstyti 2016-ųjų metų Asociacijos veiklos planai, organizaciniai visuotinio-ataskaitinio suvažiavimo bei įstatų keitimo klausimai, taip pat diskutuota kitomis, vertėjams aktualiomis temomis.

Taryba nusprendė, jog visuotinis ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas vyks gegužės mėnesį. Suvažiavimo metu bus pristatomos Asociacijos veiklos ataskaitos, tvirtinami nauji įstatai, renkami nauji valdančiojo organo nariai. Tiksli informacija bus paskelbta vėliau. Sekite naujienas!

Gestų kalbos vertėjai – ir kunigai, ir advokatai

gestu-kalba-56110a985cfba

Gestų kalbos vertėjui reikia ne tik puikiai mokėti pačią kalbą, bet ir ne blogiau naudoti mimiką, gebėti susidoroti su stresu, LRT klasikai sako gestų kalbos vertėja Karina Tamulevičiūtė.

 

– Prieš 75 metus Lietuvoje atsirado gestų kalbos vertėjų poreikis. Tuomet buvo ieškoma galinčių dirbti šį darbą kurčiųjų šeimose. Ar daug nuo tų laikų pasikeitė gestų vertėjų darbas?

– Manau, kad tikrai labai pasikeitė. Gestų kalbos vertėjus imta ruošti prieš 10 metų, o dar anksčiau jie gestų kalbos išmokdavo savo šeimose, tarkim, jei jų tėvai ar giminaičiai buvo kurtieji. Tai buvo labiau buitinis vertimas, be tam tikros vertėjo etikos.

– Vilniaus kolegija jau yra išleidusi apie 200 gestų kalbos vertėjų. Ar tiek vertėjų Lietuvai pakanka?

– Iš tikrųjų tai nereiškia, kad visi jie dirba gestų kalbos vertėjais. Tad gestų kalbos vertėjų labai trūksta, ypač kituose miestuose, nes studentai, kurie studijuoja Vilniuje, paskui nori čia ir likti. O Vilniuje vertėjų trūksta, nes yra daug daugiau klientų, be to, valstybė labai sunkiai duoda naujus etatus.

– Per trejus metus reikia išmokti naują kalbą. Kokių dalykų mokoma?

– Pagrindinis dalykas, be pačios gestų kalbos, yra mimika. Galima sakyti, net teatrališkumas, nes taip, kaip girdintieji kalba naudodami intonaciją, daro pauzes, taip gestų kalboje mes naudojame veido mimiką, erdvę. Taip pat mokoma gestotyros, surdologijos pagrindų, kurčiųjų kultūros ir istorijos. Labai svarbu, žinoma, ir lietuvių kalba, nes mes verčiame ne tik į gestų, bet ir į lietuvių kalbą. Be to, svarbu kovoti su stresu, nes nuo pat pirmo kurso vaizdo laboratorijose studentai dirba su kameromis.

Visą interviu skaitykite 15min.lt

Konkurso Gestų kalbos vertėjas 2015 vaizdo įrašas

Lapkričio 27 d. Klaipėdos koncertų salėje vyko jubiliejinis – penktasis – konkursas Gestų kalbos vertėjas 2015. Šių metų pagrindinė tema buvo „Darbe kaip kine”. Geriausia gestų kalbos vertėja buvo nominuota Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Asta Zinkevičiūtė.

Konkurse iš viso dalyvavo penkios gestų kalbos vertėjos, kurios su savo komandomis sukūrė tikrą šventę susirinkusiems žiūrovams. Negalėjusiems atvykti ir gyvai stebėti konkurso akimirkų, siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą.

2015 m. Efsli konferencija ,,Sakyti ar nutylėti – vertimo iš gestų kalbos į šnekamąją kalbą iššūkiai“

pagrindinė

2015m. rugsėjo 11-13 dienomis Varšuvoje, Lenkijoje vyko Europos gestų kalbos vertėjų federacijos (Efsli) konferencija ,,Sakyti ar nutylėti – vertimo iš gestų kalbos į šnekamąją kalbą iššūkiai“.

Konferencijos tema gana neįprasta, tačiau buvo norima išsiaiškinti dėl kokios priežasties vertimas iš gestų kalbos į šnekamąją kalbą dažnai tampa iššūkiu gestų kalbos vertėjams. Kodėl iškyla sunkumų ir kaip juos spręsti? Kaip vertėjai nusprendžia, kurią informaciją versti, kurią – ne? Kaip tokiose situacijose elgiasi kurtieji vertėjai? Kaip ištikrųjų reikėtų elgtis? Kaip mes galime užtikrinti, kad mūsų klientai būtų tikri dėl informacijos konfidencialumo?

Konferencijoje dalyvavo kurtieji bei girdintieji vertėjai, dėstytojai, studentai, interesantai bei vertėjų paslaugų gavėjai ir diskutavo apie: vertimo į šnekamąją kalbą techniką, kurčiųjų vertėjų vaidmenį vertime į šnekamąją kalbą, vertimo į šnekamąją kalbą mokymo metodus, vertimo į šnekamąją kalbą etiką, vertėjų atsakomybę už kurčią klientą, bei kitais svarbiais vertėjams klausimais šia tema.

Konferencijos kalbos: anglų, lenkų, rusų, tarptautinė gestų kalba ir lenkų gestų kalba.

Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė laikinas Efsli prezidentas Christian Peters (Vokietija). Mūsų šalį atstovavo 9 delegatai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio gestų kalbos vertėjų centrų bei Surdologijos centro. Patirties ir profesinių žinių konferencijoje sėmėsi dvi Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro gestų kalbos vertėjos Violeta Galdikienė ir Virga Rimkuvienė.

Kitas planuojamas visuotinis susirinkimas bei konferencija vyks 2016 metais Graikijoje.

Virga Rimkuvienė