Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga padėkojo gestų kalbos vertėjams

Penktadienį  Sveikatos apsaugos  ministras Aurelijus Veryga susitiko su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vertėjais, norėdamas padėkoti už nuoširdų darbą verčiant visas Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų spaudos konferencijas.

„Jums teko didžiulis iššūkis – greitai prisitaikyti prie naujų ir neįprastų darbo sąlygų šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu. Šiandien užtikrintai galima sakyti, kad tai pavyko su kaupu, nes nuolat galime užtikrinti, jog svarbi informacija pasiektų visus žmones Lietuvoje, kurčiųjų bendruomenę – taip pat, kuri mums labai svarbi“,- susitikime pabrėžė ministras.

A. Veryga akcentavo, kad gestų kalbos vertėjų profesijos įvaizdis gerėja, ji tampa labiau žinoma, matoma, vis labiau pastebima ir vertinama.

Pasak ministro, Lietuva tampa geru pavyzdžiu kitoms šalims, kai ekstremalios situacijos metu buvo pasitelkti gestų kalbos vertėjai, siekiant užtikrinti kuo didesnę svarbios informacijos sklaidą.

Vertėjai savo ruožtu pasidžiaugė,  kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pirmoji Lietuvoje institucija,  į savo spaudos konferencijas pasikvietusi gestų kalbos vertėjus.

„Nuoširdžiai dėkoju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojams, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui ir, žinoma, gestų kalbos vertėjams už bendradarbiavimą, bendrus darbus, kuriuos, tikiu, tęsime ne tik karantino metu, bet ir po jo“, -sakė Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Karolinos Savickytės nuotraukos

Šaltinis: LGKVC

Kvietimas į Slovėnijos kurčiųjų asociacija

Slovėnijos kurčiųjų asociacija Združenje Gluhih Slovenije 14 11 kviečia visus stebėti pokalbius su žymiais žmonėmis gestų kalba.Pokalbiai vyks kas savaitę po vieną kartą. Pirmasis pokalbis jau šiandien, gegužės 27 d. nuo 21:30 val. (su vertimu į lietuvių gestų kalbą!) per ZOOM programą.

Kvietimo video tarptautiniais gestais:https://www.facebook.com/ZGS1411/videos/719014325527155/?v=719014325527155ZOOM registracija:https://us02web.zoom.us/webinar/register/WN_7BOKfoEjS-mq6DQnvTMX1Q?fbclid=IwAR10CFFFvRhNGTY-AG4RekqqdvyJT98uLwZv7_X2DD371jLdWeeIJ3cv4FUIšsamią informaciją apie renginius galite sekti Slovėnijos kurčiųjų asociacijos Facebook puslapyje (nuoroda). 

Vaizdo medžiaga paspaudus nuorodą

Šaltinis: LKD (Lietuvos kurčiųjų draugija)

Lietuva Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) akimis

LIETUVAOficialūs valstybiniai bei prezidento pranešimai Lietuvoje yra verčiami į lietuvių gestų kalbą. Bendrai žiūrint, ši situacija atnešė daug pokyčių, kurie leidžia gerinti informacijos pasiekiamumą kurtiesiems. Vyriausybė labai palaiko ir atsiliepia į kiekvieną Lietuvos kurčiųjų asociacijos prašymą, o ši asociacija išlieka labai aktyvi ir bendradarbiauja su vyriausybe kartu ieškant geriausių sprendimų. Gestų kalbos vertėjo dalyvavimas šalia kalbančiojo asmens yra tai, ko iki šiol niekada nevykdavo.
Netgi pats prezidentas nepradeda sakyti savo kalbų, kol neatvyksta gestų kalbos vertėjas. Lietuvos kurčiųjų asociacija yra labai geruose santykiuose su prezidento kabinetu, kurio atstovai domisi galimybėmis įdarbinti gestų kalbos vertėją savo komandoje nuolatiniam darbui.
Kuomet šalyje buvo padidinti saugumo reikalavimai, vertėjai ėmė naudoti medicinines kaukes. Lietuvos kurčiųjų asociacija paprašė jas pakeisti permatomais veido skydeliais, ir jau kitą dieną šios priemonės buvo pristatytos vertėjams. Lietuvos kurčiųjų asociacija yra labai dėkinga už tokį bendradarbiavimą.
Lietuvos kurčiųjų asociacija taip pat sugebėjo užtikrinti, kad nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos per Skype programėlę būtų pasiekiamos visą parą septynias dienas per savaitę viso karantino metu. Tai reiškia, kad dabar kurtieji gali bet kuriuo metu skambinti telefonu 1808 ir gauti reikiamą pagalbą.
Dar daugiau, Lietuvoje buvo įsteigti mobilūs patikros punktai. Tačiau jie nebuvo patogūs naudotis kurtiesiems, kadangi atvykus į tokį punktą, išlipti iš automobilio yra draudžiama. Taigi ši paslauga buvo patobulinta ir buvo nutarta panaudoti planšetinius kompiuterius visuose automobiliuose, kurie teikia mobilią viruso testavimo paslaugą, kad planšetinių kompiuterių pagalba būtų galima susisiekti su vertėjais per Skype programą ir tokiu būdu būtų įmanoma komunikuoti su kurčiaisiais pro automobilio langą.
Lietuvos kurčiųjų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centru. Ji labai dėkinga pastariesiems už jų indėlį, kadangi vieniems nebūtų buvę įmanoma viso to pasiekti.

Nuo kovo 9 dienos visos spaudos konferencijos, susijusios su kova prieš COVID-19 pandemiją, yra verčiamos į gestų kalbą. Kęstutis Vaišnora, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas, labai džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos taip greitai sureagavo į LKD prašymą – kad kurčiųjų bendruomenė visą aktualiausią informaciją gautų savo gimtąja kalba.
„Lietuvos kurčiųjų bendruomenė yra lygiateisiai Lietuvos Respublikos nariai. Daugelis šiuo įtemptu metu bendruomenei kylančių iššūkių yra operatyviai ir sklandžiai sprendžiami bendradarbiaujant Prezidentūrai, Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Neįgaliųjų reikalų departamentui, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui (LGKVC) ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijai (LASLI)“, – sako LKD prezidentas. – Mes kreipėmės dėl mobiliųjų patikros punktų patobulinimo ir dabar visos stotelės turi planšetinius kompiuterius tam, kad medicinos darbuotojai galėtų, esant reikalui, nuotoliniu būdų išsikviesti gestų kalbos vertėją.
K. Vaišnora priduria, kad nacionalinė televizija taip pat atsižvelgė į LKD prašymą, kad viso karantino metu laida „Įdomiosios pamokėlės“ būtų transliuojama bei verčiama į gestų kalbą – kad kurčiųjų šeimų vaikai turėtų teisę į tokią pačia informaciją, kaip ir likusieji Lietuvos mokiniai.Kurtieji vertėjams dėkoja kaip medikamsLGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė sako, kad su K. Vaišnora jau anksčiau galvojo apie tiesioginius oficialių renginių vertimus į gestų kalbą. Vis dėlto, pasak jos, iki pandemijos nebuvo galima pažeisti tam tikros ceremonijų tvarkos, pavyzdžiui, vertėjui nebuvo galima Prezidentūroje stovėti šalia prezidento. COVID-19 pandemija nugriovė iki tol buvusias kliūtis: „Viskas paprasta – juk tam, kad vertimas būtų parodytas greitai, čia ir dabar, paprasčiausia šalia kalbančiojo stovėti vertėjui.“
Pasak LGKVC direktorės, kurčiųjų bendruomenės reakcija buvo labai teigiama: „Iš pradžių žmonės negalėjo patikėti, jog tai – ne vienkartinė paslauga. Kai pamatė, kad visos spaudos konferencijos verčiamos, pasipylė padėkos vertėjams – kurtieji jiems dėkoja taip, kaip šiuo metu pas mus dėkojama medikams.“
R. Leonavičienė primena, kad dar šių metų vasario 16-ąją LKD prašymu gestų kalbos vertėjas pirmą kartą Lietuvos istorijoje stovėjo šalia prezidento per iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją. „Tai buvo lyg repeticija prieš pandemiją. Prezidentas parodė pavyzdį, o tada pajudėjo ir kitos institucijos – akmenukas nuo kalno buvo paleistas, – sako LGKVC direktorė. – Tikiu, kad ši praktika bus tęsiama ir pasibaigus karantinui – juk tai papildomai niekam nekainuoja, o toks filmavimas yra paprastesnis ir pigesnis.“
Gestų kalbos vertėjų darbą Vilniaus apskrityje koordinuojanti LGKVC Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Danguolė Dragūnienė sako, kad vertėjai į spaudos konferencijas vyksta kasdien, ir ne po kartą. „Pirmiausia pasikvietė SAM, paskui Vyriausybė, Prezidentūra, o šią savaitę pradėjome bendrauti ir su Seimu. Sudarėm komandą iš 10 vertėjų, galinčių teikti tokio pobūdžio vertimus. Grafikus dėliojam iš anksto, bet juos tenka dažnai keisti. Kartais netgi naktį gaunu žinutę su prašymu. Viskam esam pasirengę, budim visą laiką“, – pasakoja D. Dragūnienė.
Gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič sako, kad paprastai vertėjai apie planuojamas konferencijas sužino prieš 1–2 dienas. „Būna ir skubių atvejų, kai kvietimą gauname likus 1 ar 2 valandoms iki konferencijos pradžios. Dirbam ir savaitgaliais. Šiandien kaip tik pagal grafiką mano eilė, todėl nuo pat ankstyvo ryto budžiu ir, jeigu bus poreikis, sulaukęs skambučio vyksiu į nurodytą vietą.“ Artūrui teko dirbti ir kovo 9 d. SAM vykusioje pirmojoje spaudos konferencijose, kuri buvo tiesiogiai verčiama į gestų kalbą. „Jaučiausi įprastai, tiesiog atlikau savo darbą, nesureikšmindamas, kieno kalbą verčiu ir kokioje aplinkoje viskas vyksta, – sako Artūras. – Gestų kalbos vertėjai vertimus atlieka visur, kur tik įmanoma, o šis kartas išsiskyrė tuo, kad tiesiog tą dieną tapau labiau viešai matomas ir aptariamas.“
Vertėja Diana Girnytė tvirtina šiuo metu streso jaučianti daugiau nei įprastai. Ir ne tik todėl, kad tenka versti svarbiausių valstybės veikėjų kalbas: „Situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje neeilinė. Pranešėjų temos specifinės, sudėtingos, vartojami nekasdieniai terminai, visa tai reikalauja tam tikrų kompetencijų. Klaidų kartais neišvengiam, bet visi vertėjai stengiasi savo darbą atlikti profesionaliai, informaciją perteikti taip, kad kurtieji suprastų, kokia šiuo metu situacija, ir informacijos sraute jaustųsi lygiaverčiai su girdinčiaisiais.“
Vertėjas Arūnas Šaukeckas taip pat prisipažįsta, kad tokiu įtemptu metu jaudulio išvengti sunku: „Širdyje šiurpuliuko vis dar yra, juk čia visai naujas dalykas, galvoji ne tik apie vertimą, bet ir kaip tai atrodo vizualiai, kaip tave priims aplinkiniai. Vis dėlto dirbi ne vienas, jauti atsakomybę už visą komandą. Aišku, padeda tai, kad visi aplinkui supratingi ir geranoriški.“ Spaudos konferencijų organizavimas labai keičiasi, prie visų aplinkybių turi prisitaikyti ir gestų kalbos vertėjai. Iš pradžių jie dirbo po vieną, bet pastebėjus, kad konferencijos užsitęsia, pradėjo versti poromis, vienas kitą pakeisdami kas 15–20 minučių. „Vienam versti kone valandą vykstančią spaudos konferenciją be galo sunku, – sako Arūnas. – Be to, iš pradžių konferencijose dalyvaudavo labai daug žmonių, žurnalistai vienas per kitą užduodavo klausimus, dėl nuolatinio šurmulio būdavo nelengva suprasti, kada kurį klausimą versti. Dabar, kai konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, vertėjams daug lengviau.“Svarbiausia užduotis – vertėjų saugumasItin svarbu vertėjus apsaugoti nuo koronaviruso, pripažįsta D. Dragūnienė: „Įsivaizduokit, kas būtų, jeigu nors vienas vertėjas užsikrėstų koronavirusu – visai komandai grėstų saviizoliacija. Todėl stengiamės, kad jie turėtų svarbiausių apsaugos priemonių – dezinfekcinio skysčio, vienkartinių pirštinių, medicininių kaukių. Apsauginės kaukės perkamos kiekvienais metais, jos reikalingos esant gripo epidemijai. Kaip tyčia, praėjusių metų pabaigoje medicininių kaukių nupirkau žymiai daugiau, tad šiuo metu jos labai praverčia. Šiaip juk vertėjai ir įprastu metu dirba didesnio pavojaus sąlygomis, kontaktuoja ir su sergančiais klientais.“
„Tokia jau mūsų profesija – turime eiti ten, kur mūsų reikia. Vis tiek stengiuosi negalvoti, kad galiu užsikrėsti, esu nusiteikęs optimistiškai“, – sako Arūnas. „Žinoma, rizikos yra, todėl turime imtis visų priemonių, kad apsaugotume save ir kitus. Naudojame įvairias priemones, visą laiką esame raginami rūpintis rankų higiena, dezinfekuoti paviršius, laikytis tinkamo atstumo“, – tvirtina Diana. Jai pritaria ir Artūras. Jis sako, kad teko išbandyti įvairius apsaugos variantus, o neseniai vertėjams parūpintos permatomas veido kaukės. Pasak D. Dragūnienės, šiais skaidriais apsauginiais skydais vertėjai aprūpinti po vienos spaudos konferencijos Prezidentūroje, kurioje vertėjai dirbo dėvėdami respiratorius. „Gestų kalbos gramatika perteikiama ne tik rankomis, verčiant labai svarbu ir veido mimika, lūpų judesiai, emocijos, todėl uždengus veidą vertimas nėra visavertis, – tikina D. Dragūnienė. – Iš karto po įvykio Prezidentūroje pradėjome ieškoti permatomų kaukių. Kreipiausi į prezidento patarėją Antaną Bubnelį, su kuriuo puikiai bendradarbiaujam, ir jam tarpininkaujant skydelius vertėjams turėjome jau po pusantros paros.“ Vis dėlto, pasak pašnekovės, ir šios apsaugos priemonės nėra tobulos – skydeliai nepatogūs, nepatvarūs, skilinėja, todėl šiuo metu ieškoma patvaresnių, kokybiškesnių. A. Šaukeckas pastebi, kad permatomi skydeliai nėra itin tinkamos priemonės dar ir dėl to, kad blizga, rasoja, todėl žiūrovai negali pamatyti visų emocijų, veido mimikos. D. Dragūnienė mano, kad geriausia išeitis būtų organizuoti tiesioginį vertimą iš izoliuotos studijos. Jeigu karantinas užtruks, galbūt toks būdas bus rastas.Pavyzdys kitoms šalimsR. Leonavičienė džiaugiasi, kad ir kiti LGKVC teritoriniai skyriai ėmėsi iniciatyvos – verčia kitus svarbius visiems šalies gyventojams skelbiamus pranešimus. Vaizdo įrašai, kaip ir spaudos konferencijų nuorodos, prieinami LGKVC interneto svetainėje, feisbuko paskyroje, jų nuorodomis dalijasi ir LKD – siekiama, kad informacija kuo plačiau pasiektų kurčiųjų bendruomenę. Be to, visų kurčiųjų centrų, išskyrus Vilniaus, paslaugos pandemijos metu prieinamos visą parą.
„Šiuo metu Lietuva rodo pavyzdį ne tik Baltijos sesėms, bet ir daugeliui Europos šalių, – džiaugiasi LGKVC direktorė. – Net mūsų kolegos kanadiečiai, džiaugdamiesi mūsų pasiekimais, sako dabar iš mūsų galį imti pavyzdį – taip sparčiai einame į priekį.“ Pasak K. Vaišnoros, karantino metu kurtieji gauna ne tik vertimo, bet ir visas kitas reikalingiausias paslaugas: „Kurčiųjų reabilitacijos centrai ir mūsų asocijuotosios narės teikia paslaugas žmonėms, kurie neturi galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, padeda kilus problemai, vyresniems žmonėms nuperka maisto, vaistų.“ LKD prezidentas džiaugiasi, kad teigiamus pokyčius pastebėjo ir Europos kurčiųjų sąjunga: „Sąjungos vykdomasis direktorius ir jo komandos nariai pagyrė Lietuvą, kad tokiu sudėtingu metu visi kartu gebame žaibiškai reaguoti, keisti situaciją. Pasirodo, kai yra noro, pastangų ir kai vyksta bendras darbas, tikrai viskas įmanoma! Tikimės, kad dabartinės priemonės išliks, bus naudojamos ir po karantino.“Straipsnio šaltinis: European Union of the Deaf 

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.

Iš anglų k. vertė: Indrė Kelly

Nuotraukų šaltinis: lrytas.lt 

Karantinas – darbymetis gestų kalbos vertėjams: naujajam koronavirusui teko kurti naują gestą

Nors paskelbtas karantinas kai kam tapo ilgai laukta proga atsipūsti, kitiems šis įtemptas metas – pats darbų įkarštis. Neskaičiuodami laiko pluša gestų kalbos vertėjai, šiuo metu kaip niekad dažnai šmėžuojantys televizijos ekranuose. Susiklosčiusi situacija padiktavo ir naujas gestų vertėjų darbo taisykles – pavyzdžiui, naujajam koronavirusui teko sukurti naują gestą.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Danguolė Dragūnienė portalui LRT.lt sako, jog pastaruoju metu išaugo gestų kalbos vertėjų paslaugų poreikis, pasikeitė ir vertėjų darbo sąlygos.

„Įprasti mūsų darbai nesustojo. Kaip ir anksčiau, nesustodami dirbame dviem pamainomis. Kadangi per dieną sulaukiame apie 50 skambučių, dalis mūsų skyriaus vertėjų ir toliau dirba su klientais, tačiau jų darbas persikėlė į namus.

Vertėjai nebeina į poliklinikas, pas notarus, nes viskas sustojo. Darbuotojai yra aprūpinti reikiamu inventoriumi, laisvų rankų įranga ir su klientais dirba iš namų per „Skype“ programą“, – pasakoja D. Dragūnienė.

Kita 10-ies žmonių lietuvių gestų kalbos vertėjų komanda suburta su koronavirusu susijusiems darbams – vyksta dirbti į Vyriausybės, prezidentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijas, televiziją.

„Darbas konferencijose reikalauja ypač didelio vertėjų pasiruošimo. Kadangi dalis terminų nauji, sudėtingi, jiems nėra gestų kalbos atitikmenų. Nuotoliniu būdu mums talkina kurčioji mergina, vertėja ekspertė, ji teikia konsultacijas, vertėjams surašo, kokius gestus kokiems terminams taikyti.

Šiuo metu vis atsiranda naujų gestų, žodynas plečiasi. Pavyzdžiui, koronavirusas jau turi savo gestą, kurį naudoja visas pasaulis“, – pasakoja Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja.

Galvoti apie pavojų nėra kada

D. Dragūnienė sako, jog gestų kalbos vertėjai jiems patikėtų darbų imasi nė nedvejoję – supranta, kad toks jų darbas, kad privalo suteikti informaciją.

„Žinoma, rizika išlieka. Juk pradžioje spaudos konferencijose dar dalyvaudavo krūvos žurnalistų. Dabar situacija dėkinga, kadangi konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kontaktas tarp žmonių mažesnis, tačiau, bet kuriuo atveju, mūsų vertėjai rizikuoja“, – sako D. Dragūnienė.

Ji džiaugiasi, kad gestų kalbos vertėjai yra aprūpinti apsauginėmis priemonėmis, prie to smarkiai prisidėjo Vyriausybė ir prezidentūra.

„Kaip bebūtų, esu atsakinga už savo skyriaus darbuotojus. Džiaugiuosi, kad jiems parūpintos apsaugos priemonės – dezinfekciniai skysčiai, vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės. Prie to labai prisidėjo ir Vyriausybė su prezidentūra.

Vieną dieną prezidento kalbą vertėjai vertė veidus prisidengę respiratoriais, o gestų kalboje veidas yra neatsiejama gestų kalbos gramatikos dalis. Tai pamačiusi, į situaciją operatyviai sureagavo prezidentūra. Teko bendrauti su prezidento patarėju Antanu Bubneliu, permatomi skydeliai buvo labai greitai užsakyti ir perduoti mums.

Smagu, kad valstybės institucijos rūpinasi vertėjais, į viską žiūri atsakingai. Nors situacija sudėtinga, vyksta malonus ir sklandus darbas“, – kalba D. Dragūnienė.

Visgi reikia ruoštis ir blogiausiems scenarijams – juk vertėjai tarpusavyje kontaktuoja, tad jeigu nutiktų taip, jog vienas susirgtų koronavirusu, saviizoliuotis tektų visiems, sako D. Dragūnienė.

„Tiesiog reikia būti pasiruošus ir turėti atsarginį planą, juk niekada negali žinoti. Apie šią situaciją informavau Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorę, ji, kiek žinau, bendradarbiauja su televizija, kurčiųjų bendruomene, tačiau konkretaus atsarginio plano šią minutę dar neturime“, – apie iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria gestų kalbos vertėjų bendruomenė, pasakoja D. Dragūnienė.

Kurčiuosius pažino išvydęs serialą

Vis dažniau televizijos ekranuose pasirodo ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovičius, verčiantis ne tik valstybės institucijų konferencijas, bet ir vaikams bei paaugliams skirtą LRT TELEVIZIJOS laidą „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“.

„Šių laidų vertimas kitoks, orientuotas į vaikus. Kad vaikams pavyktų perteikti pašnekovo toną, prireikia daugiau šypsenų, emocijų. Tai tikrai įdomi patirtis“, – portalui LRT.lt sako A. Kartanovičius.

Vilniaus kolegijoje baigęs gestų kalbos vertimo studijas, vaikinas sako nė pats negalvojęs, jog dirbs pagal specialybę. Jis manė, kad baigęs studijas sieks svajonės tapti mokytoju, renginių vedėju arba televizijos veidu.

„Apie gestų kalbą sužinojau iš pusseserės, kuri tuo metu studijavo gestų kalbos vertimą, o su kurčiųjų bendruomene ir visomis subtilybėmis susipažinau pažiūrėjęs serialą „Sukeisti gyvenimai“. Nors neketinau dirbti pagal specialybę, gyvenimas susidėliojo taip, kad tapau gestų kalbos vertėju.

Prieš baigdamas studijas gavau pasiūlymą įsidarbinti ir prisijungti prie gestų kalbos vertėjų komandos. Sutikau ir planavau padirbėti bent metus, tačiau dirbu jau beveik ketverius“, – pasakoja A. Kartanovičius.

Per ketverius darbo metus A. Kartanovičius spėjo sukaupti nemenką darbų kraitį: jam teko versti poliklinikoje, tardymo izoliatoriuje, Seime, televizijoje, bažnyčioje, psichiatrinėje ligoninėje, baigiamųjų darbų gynimuose, krikštynose, net laidotuvėse.

„Visi vertimai turi kažką savito, neįprasto. Vis dėlto vykdamas į asmenines šventes su šeimomis stengiuosi nesibičiuliauti ir atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbinių santykių“, – sako A. Kartanovičius.

Naujų iššūkių gestų kalbos vertėjams pažėrė ir dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija. „Šiuo metu darbo tikrai netrūksta. Žinoma, jo buvo ir įprastu metu, tiesiog šiandien esame vis labiau viešai matomi ir aptariami.

Darbas ekstremaliomis sąlygomis nuo darbo įprastą dieną skiriasi tuo, jog šiomis dienomis versti vykstame tiesiai iš namų. Savaitgalį esame budėjimo režime, sulaukę skambučio iš karto vykstame į nurodytą vietą“, – apie gestų vertėjo darbo užkulisius pasakoja A. Kartanovičius.

Gestas-vardas prigijo dėl auskaro

Kaip kalbėjo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi gestų kalbos vertėja Anželika Teresė, nieko apie gestų kalbą nežinančiam žmogui išraiškingos gestų kalbos vertėjo veido mimikos gali atrodyti keistai, net gali kilti klausimas, ar tokia ekspresija išties būtina.

„Tai yra neatsiejama gestų kalbos gramatikos dalis. Jei veide nebūtų judesio, kurčiasis asmuo mus sunkiai suprastų“, – sakė gestų kalbos vertėja.

A. Kartanovičius pasakoja, jog ekspresyvumo teko mokytis ir studijų metais. „Emocijos, lūpų judesiai, mimikos yra gestų kalbos gramatikos dalis, todėl šiuo metu mūsų apsauginės kaukės ir yra permatomos, – tam, kad informacija asmenį pasiektų netrukdomai.

Studijų metais teko mokytis visko: lietuvių gestų kalbos, suvaidinti tam tikrą situaciją, išsisukti iš padėties, plastiškumo, aiškumo, tikslumo ir pan.“, – pasakoja gestų kalbos vertėjas, darbe praverčiančios sceninės patirties spėjęs sukaupti dar mokykloje, kai tekdavo vesti renginius, groti gitara, dainuoti.

1995 m. oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, gestų kalba dar unikali ir tuo, jog gestais kalbančiųjų bendruomenėje įprasta kiekvienam priskirti gestą-vardą, kurį nulemia žmogaus išskirtiniai bruožai, charakterio savybės, pomėgiai. A. Kartanovičiaus gestą-vardą pasufleravo kukli stiliaus detalė – auskaras.

„Dažniausiai žmonės mane įsimena būtent dėl auskaro, todėl nekeista, kad man buvo skirtas toks vardas“, – šypteli gestų kalbos vertėjas.

Svajoja apie darbą televizijoje

A. Kartanovičius sako, jog kurčiųjų bendruomenė beveik niekuo nesiskiria nuo girdinčiųjų, – tik tuo, jog kalba ne žodžiais, o gestais. „Jie yra visaverčiai Lietuvos piliečiai, tiesiog bendraujantys ne žodžių, o gestų kalba. Kaip ir mūsų aplinkoje yra įvairių žmonių, taip ir kurčiųjų bendruomenėje gyvenimas vyksta lygiai taip pat – jis verda ir neketina sustoti“, – sako gestų kalbos vertėjas.

Kone kasdien kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius sujungiantis A. Kartanovičius prieš kurį laiką susidomėjo ir regos negalią turinčių žmonių gyvenimu. Jis laisvalaikiu savanoriavo Lietuvos aklųjų bibliotekoje, ten garsino knygas. Tiesa, šiuo metu vaikinas savanorystę pristabdė ir sako, jog vis dar ieško savęs.

„Šiuo metu naujoji mano aistra – sportas, ruošiuosi kada nors nubėgti maratoną“, – ateities planus atskleidžia A. Kartanovičius. Gestų kalbos vertėjas pasvajoja ir apie darbą televizijoje. „Jei tik būtų suteikta tokia proga (dirbti televizijoje – LRT.lt), manau, rimtai ją apsvarstyčiau. Darbas televizijoje man patinka, patinka ir aplinka, kurioje tenka būti“, – sako jis.

Viktorija Lideikytė

Šaltinis: LRT.lt