Išrinkta nauja LGKVA komanda

2022 m. birželio 10 d. Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centre vyko Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos suvažiavimas (LGKVA). Suvažiavime dalyvavo 28 nariai.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija vienbalsiai išrinko naują prezidentę Gretą Naujokaitę. Naujoji prezidentė dėkojo už išreikštą pasitikėjimą, pažadėjo stengtis  savo darbu ir veikla nenuvilti.

Suvažiavimo metu buvo naujai išrinkta LGKVA valdyba. Nauja komanda sako, kad idėjų yra tikrai daug, tiesiog reikia jas visas išgryninti ir judėti į priekį.

Nuo vasario 1 d. keičiasi nuotolinių vertimo paslaugų „Skype“ vardai

LGKVC informuoja, kad nuo vasario 1 d. keičiasi nuotolinių vertimo paslaugų „Skype“ vardai (dabar naudojami pateikti vaizdo pranešime). Šie vardai pasikeis automatiškai jūsų įrenginyje, nieko daryti (keisti) nereikės.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad „Skype“ vardas bpc.skype irgi turės naują pavadinimą, kuris pasikeis automatiškai. Primena, kad ši paskyra skirta aptarnauti jūsų skambučius visą parą įprastiems poreikiams. Tačiau nelaimės atveju prašome skambinti ne į bpc.skype, bet mobiliąja 112 programėle (app).

Jeigu tokios programėlės savo įrenginyje dar neturite, kreipkitės į savo miesto reabilitacijos centrą, ten jums bus suteikta pagalba įdiegiant 112 programėlę, kuri skirta skubios pagalbos atveju susisiekti su Bendruoju pagalbos centru.

LGKVC prašome šia informacija pasidalinti su visais savo artimaisiais, draugais, savo aplinkos žmonėmis.

Informacija gestų kalba.

Naujienos iš užsienio

Diena, kuomet A.Cuomo prarado savo žavesį: Niujorko gubernatorius smerkiamas už „buvimą Al Pacino“ su žurnalistu per LABAI ūmią COVID spaudos konferenciją, bet Twitter vartotojai ploja jo gestų kalbos vertėjui už įnirtingai perteiktus ginčo gestus.Andrew Cuomo užsipuolė žurnalistus trečiadienio spaudos konferencijos apžvalgoje, iškoneveikdamas vieną žurnalistą už „nemalonų ir įžeidžiantį“ toną, prieš pareikšdamas, kad jam visiškai nesvarbu, ką galvoja kiti.Socialinė žiniasklaida greitai reagavo, kad išsiaiškintų nesutarimus, lygindama Niujorko gubernatoriaus piktą elgesį su aktoriaus Al Pacino elgesiu.Tuo tarpu A.Cuomo gestų kalbos vertėjas Arkadijus Belozovskis buvo gausiai sutiktas aplodismentais už jo nuostabų pasirodymą, puikiai perteikiant A.Cuomo“ „ryškų sicilietišką temperamentą“ itin gyvais bei judriais rankų gestais ir veido mimikomis.„Šiek tiek beprotiška, kaip A.Cuomo per šį ginčą perauga į Al Pacino“, – rašė žurnalistas Stephenas L. Milleris, palygindamas sceną su garsiąja Al Pacino 1979 m. filmo „Jūs nesate tvarkoje“ kalba „Ir teisingumas visiems“.”Visi stebėkite gestų kalbos vertėją, kol A.Cuomo išeis”, – pridūrė Michelle Lehman apie Belozovsky. „Tas žmogus atrodo taip, lyg jam reikės išgerti po šios konferencijos.

Pilną konferencijos įrašą rasite paspaudus čia

arba sutrumpintą versiją paspaudus čia

Šaltinis Lietuvių gestų kalbos vertimo centras

Interviu su A. Bražinsku: „Gestų kalba Jam – gyvenimo būdas”

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktoriaus pavaduotojas, dviejų universitetų – VDU ir LSMU lietuvių gestų kalbos lektorius, LKD Respublikinės valdybos narys, Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos (WASLI) tarybos narys, poetas, menininkas, poliglotas. Visada pasitempęs, nepriekaištingai tvarkingas ir dėl gestų kalbos pasirengęs Titano žygiams. Puikiai reprezentuoja LGK ir kurčiųjų bendruomenę šalyje ir užsienyje. Taip, tai – Arūnas BRAŽINSKAS.

Visą interviu galite skaityti paspaudus nuorodą. 
Šaltinis: LKD (Lietuvos kurčiųjų draugija)

Prezidentas: gestų kalbos vertėjai įgalina tūkstančius Lietuvos žmonių

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Tarptautinės vertėjų dienos proga ir minėdamas neseniai vykusią Pasaulio kurčiųjų dieną susitiko su gestų kalbos vertėjais ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų centro vadovais.

Šalies Prezidentas pasveikino vertėjus su profesine švente ir padėkojo už bendradarbiavimą pritaikant viešąją informaciją žmonėms. „Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai už didžiulį indėlį, kad mūsų visuomenėje būtų lengviau gyventi žmonėms, turintiems klausos negalią. Tikiu, kad, kartu didindami informacijos prieinamumą, mes įgaliname klausos negalią turinčius asmenis gyventi oriai ir savarankiškai, taip kurdami šių žmonių gerovę. Gerovės valstybė – daug apimantis terminas, bet yra ir paprastų jo apibrėžimų. Eiti link Gerovės valstybės reiškia naikinti atskirtį tarp žmonių – visokiausią atskirtį. Jos, deja, per daug mūsų tikrovėje – žmones Lietuvoje vis dar skiria dėl socialinės padėties, dėl amžiaus ar dėl negalios iškylančios sienos. Todėl Jūsų vaidmuo Gerovės valstybės kūrime yra labai svarbus – nes nėra daugiau ar mažiau svarbių atskirties mažinimo sričių, visos yra vienodai svarbios. Labai džiugu, kad visų bendromis pastangomis šiandien gestų kalba yra matoma ir tampa įprasta mūsų visuomenei“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovo prašymu, visos jo viešos kalbos yra verčiamos į gestų kalbą.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė įteikė Prezidentui padėką už gerą valią, išreikštą gestų kalbos vertėjams: „Jūs esate pirmasis Prezidentas, kuris suteikė galimybę lietuvių gestų kalbos vertėjams atsistoti greta ir tokiu paprastu, istoriniu būdu įgalinote Lietuvos kurčiųjų bendruomenę būti lygiaverčiais visuomenės nariais.“

Prezidentas domėjosi gestų kalbos vertėjo profesija, centro veikla, teikiamomis paslaugomis, kurčiųjų poreikiais, vertėjų patirtimi, išmoko kelis lietuvių gestų kalbos žodžius. Susirinkusieji dalijosi įžvalgomis apie gestų kalbos plėtros perspektyvas Lietuvoje. Vertėjai galėtų efektyviai prisidėti įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, sudarant daugiau galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje, pritaikant televizijų, įskaitant komercines, informacinę aplinką, teikiant nuotolines gestų kalbos vertimo paslaugas. Šalies vadovas pabrėžė, kad Prezidentūra ieškos būdų prisidėti prie reikalingų gestų kalbos poreikį išpildančių pokyčių.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų. Šiemet Lietuva minėjo 25 metų sukaktį nuo oficialaus gestų kalbos pripažinimo Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Penkiose apskrityse veikiantys Lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai teikia paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms socialinėje, teisinėje, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, informacinėje, kultūrinėje, verslo ir kitose srityse. Paslaugos yra apmokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Lietuvių gestų kalbos vertėjus rengia Vilniaus kolegija. Išmokti kalbos galima VšĮ Surdologijos centre arba pasirinkus studijų dalyką Vytauto Didžiojo universitete.

Šaltinis: LRP.lt

Paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis

Vyriausybės kanceliarijoje paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis ir aptarti svarbiausi pasiekimai gestų kalbos srityje bei tolesnės bendradarbiavimo galimybės.

Rugsėjo paskutinę savaitę minima Tarptautinė kurčiųjų savaitė, kurią 1958 m. inicijavo Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD). Šiais metais tai rugsėjo 21–27 d. Šiomis dienomis visame pasaulyje organizuojami renginiai, skirti kurčiųjų bendruomenės kultūrai bei gestų kalbai išreikšti ir taip atkreipti valstybių lyderių dėmesį į klausos negalios žmones. Kiekvienai šios savaitės dienai priskirta tam tikra tema. Rugsėjo 24 d. tema – gestų kalbos pripažinimas. 1995 m. gegužės 4 d. Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikindamas kurčiųjų bendruomenę ir gestų kalbos vertėjus lietuvių gestų kalbos pripažinimo jubiliejaus proga, pasidžiaugė per šį laikotarpį Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, valstybės institucijų nuveiktais darbais – gestų kalba yra matoma ir realiai pripažįstama visuomenėje. A. Stončaitis padėkojo už bendradarbiavimą, ypač veikiant karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu – Lietuva pasaulio mastu yra atkreipusi į save dėmesį kaip puikus pavyzdys, kai visų valstybės vadovų spaudos konferencijos, pranešimai buvo ir yra verčiami į gestų kalbą.

„Tikrai ne gėda dėl Vyriausybės politikos ir atliktų veiksmų tiek gerinant, tiek ir įtvirtinant socialinio gyvenimo, viešųjų paslaugų prieinamumą kurtiesiems. Šiandien gestų kalba (galbūt ir dėl paskutiniu metu vykstančių pandemijos įvykių) tapo absoliučiai kasdieniu ir matomu  dalyku“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras įteikė Vyriausybei padėką už ryžtingą Vyriausybės sprendimą prieš 25 metus dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja gestų kalba.

Lietuvos kurčiųjų draugija pristatė svarbiausius pasiekimus gestų kalbos srityje, padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, ypač per koronaviruso pandemiją. Susitikimo dalyviai diskutavo dėl tolesnių gestų kalbos plėtros perspektyvų: įtraukiojo ugdymo, nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų, dvikalbio ugdymo sampratos praktinio įgyvendinimo, televizijų, įskaitant komercines,  informacinės aplinkos pritaikymo. Artėjančių rinkimų kontekste pasidalyta įžvalga, kad ateityje visos partijos būtų įpareigotos informaciją pateikti ir gestų kalba. Iškelti lūkesčiai ir dėl  papildomų gestų kalbos vertėjų etatų, didesnių galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje.

Lietuvoje klausos negalią turinčių asmenų socialinės integracijos priemonės įgyvendinamos vykdant Klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo visuomenėje veiksmų planą. Šio plano vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Kultūros ministerijos, Bendrasis pagalbos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė ligonių kasa, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Vyriausioji rinkimų komisija, Neįgaliųjų reikalų departamentas. Planui įgyvendinti 2020 m. skirta 656,5 tūkst. eurų, pagal jį  remiamos įvairios  Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos.

Susitikimas Vyriausybės kanceliarijoje organizuotas Lietuvos kurčiųjų draugijos iniciatyva. Jame dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijų, Neįgaliųjų reikalų departamento, Bendrojo pagalbos centro, Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų.

Šaltinis: LRV.lt