Paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis

Vyriausybės kanceliarijoje paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis ir aptarti svarbiausi pasiekimai gestų kalbos srityje bei tolesnės bendradarbiavimo galimybės.

Rugsėjo paskutinę savaitę minima Tarptautinė kurčiųjų savaitė, kurią 1958 m. inicijavo Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD). Šiais metais tai rugsėjo 21–27 d. Šiomis dienomis visame pasaulyje organizuojami renginiai, skirti kurčiųjų bendruomenės kultūrai bei gestų kalbai išreikšti ir taip atkreipti valstybių lyderių dėmesį į klausos negalios žmones. Kiekvienai šios savaitės dienai priskirta tam tikra tema. Rugsėjo 24 d. tema – gestų kalbos pripažinimas. 1995 m. gegužės 4 d. Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikindamas kurčiųjų bendruomenę ir gestų kalbos vertėjus lietuvių gestų kalbos pripažinimo jubiliejaus proga, pasidžiaugė per šį laikotarpį Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, valstybės institucijų nuveiktais darbais – gestų kalba yra matoma ir realiai pripažįstama visuomenėje. A. Stončaitis padėkojo už bendradarbiavimą, ypač veikiant karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu – Lietuva pasaulio mastu yra atkreipusi į save dėmesį kaip puikus pavyzdys, kai visų valstybės vadovų spaudos konferencijos, pranešimai buvo ir yra verčiami į gestų kalbą.

„Tikrai ne gėda dėl Vyriausybės politikos ir atliktų veiksmų tiek gerinant, tiek ir įtvirtinant socialinio gyvenimo, viešųjų paslaugų prieinamumą kurtiesiems. Šiandien gestų kalba (galbūt ir dėl paskutiniu metu vykstančių pandemijos įvykių) tapo absoliučiai kasdieniu ir matomu  dalyku“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras įteikė Vyriausybei padėką už ryžtingą Vyriausybės sprendimą prieš 25 metus dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja gestų kalba.

Lietuvos kurčiųjų draugija pristatė svarbiausius pasiekimus gestų kalbos srityje, padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, ypač per koronaviruso pandemiją. Susitikimo dalyviai diskutavo dėl tolesnių gestų kalbos plėtros perspektyvų: įtraukiojo ugdymo, nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų, dvikalbio ugdymo sampratos praktinio įgyvendinimo, televizijų, įskaitant komercines,  informacinės aplinkos pritaikymo. Artėjančių rinkimų kontekste pasidalyta įžvalga, kad ateityje visos partijos būtų įpareigotos informaciją pateikti ir gestų kalba. Iškelti lūkesčiai ir dėl  papildomų gestų kalbos vertėjų etatų, didesnių galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje.

Lietuvoje klausos negalią turinčių asmenų socialinės integracijos priemonės įgyvendinamos vykdant Klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo visuomenėje veiksmų planą. Šio plano vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Kultūros ministerijos, Bendrasis pagalbos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė ligonių kasa, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Vyriausioji rinkimų komisija, Neįgaliųjų reikalų departamentas. Planui įgyvendinti 2020 m. skirta 656,5 tūkst. eurų, pagal jį  remiamos įvairios  Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos.

Susitikimas Vyriausybės kanceliarijoje organizuotas Lietuvos kurčiųjų draugijos iniciatyva. Jame dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijų, Neįgaliųjų reikalų departamento, Bendrojo pagalbos centro, Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų.

Šaltinis: LRV.lt

Informacija dėl konkurso „Super – miestas 2020”

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritorinis skyrius informuoja, kad 2020 metų spalį planuotas konkursas „Super – miestas 2020” Šiauliuose, dėl šalyje susidariusios ekstremalios situacijos nukeliamas.

Apie tikslesnę datą informuosime ateityje.

LGKVC Šiaulių teritorinis skyrius

LGKVA sveikinimas LKD prezidentui!

Sveikiname naująją Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorę Eglę Čaplikienę

Sveikiname naująją Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorę Eglę Čaplikienę!

Linkime, kad susid ėlioti tikslai ir ketinimai būtų įgyvendinti neskubant, ramiai, tačiau tvirtais, užtikrintais žingsniais ir iki galo!

Kuo didžiausios sėkmės einant naujasias pareigas, gero bendradarbiavimo, savitarpio supratimo ir daug kantrybės!

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga padėkojo gestų kalbos vertėjams

Penktadienį  Sveikatos apsaugos  ministras Aurelijus Veryga susitiko su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vertėjais, norėdamas padėkoti už nuoširdų darbą verčiant visas Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų spaudos konferencijas.

„Jums teko didžiulis iššūkis – greitai prisitaikyti prie naujų ir neįprastų darbo sąlygų šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu. Šiandien užtikrintai galima sakyti, kad tai pavyko su kaupu, nes nuolat galime užtikrinti, jog svarbi informacija pasiektų visus žmones Lietuvoje, kurčiųjų bendruomenę – taip pat, kuri mums labai svarbi“,- susitikime pabrėžė ministras.

A. Veryga akcentavo, kad gestų kalbos vertėjų profesijos įvaizdis gerėja, ji tampa labiau žinoma, matoma, vis labiau pastebima ir vertinama.

Pasak ministro, Lietuva tampa geru pavyzdžiu kitoms šalims, kai ekstremalios situacijos metu buvo pasitelkti gestų kalbos vertėjai, siekiant užtikrinti kuo didesnę svarbios informacijos sklaidą.

Vertėjai savo ruožtu pasidžiaugė,  kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pirmoji Lietuvoje institucija,  į savo spaudos konferencijas pasikvietusi gestų kalbos vertėjus.

„Nuoširdžiai dėkoju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojams, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui ir, žinoma, gestų kalbos vertėjams už bendradarbiavimą, bendrus darbus, kuriuos, tikiu, tęsime ne tik karantino metu, bet ir po jo“, -sakė Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Karolinos Savickytės nuotraukos

Šaltinis: LGKVC

Kvietimas į Slovėnijos kurčiųjų asociacija

Slovėnijos kurčiųjų asociacija Združenje Gluhih Slovenije 14 11 kviečia visus stebėti pokalbius su žymiais žmonėmis gestų kalba.Pokalbiai vyks kas savaitę po vieną kartą. Pirmasis pokalbis jau šiandien, gegužės 27 d. nuo 21:30 val. (su vertimu į lietuvių gestų kalbą!) per ZOOM programą.

Kvietimo video tarptautiniais gestais:https://www.facebook.com/ZGS1411/videos/719014325527155/?v=719014325527155ZOOM registracija:https://us02web.zoom.us/webinar/register/WN_7BOKfoEjS-mq6DQnvTMX1Q?fbclid=IwAR10CFFFvRhNGTY-AG4RekqqdvyJT98uLwZv7_X2DD371jLdWeeIJ3cv4FUIšsamią informaciją apie renginius galite sekti Slovėnijos kurčiųjų asociacijos Facebook puslapyje (nuoroda). 

Vaizdo medžiaga paspaudus nuorodą

Šaltinis: LKD (Lietuvos kurčiųjų draugija)

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro, teritorinių skyrių SKYPE darbo laikas ir kontaktai Gegužės 11-31d.

Ministro Pirmininko sveikinimas

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro, teritorinių skyrių SKYPE darbo laikas ir kontaktai 04.27 – 05.11d.

Lietuva Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) akimis

LIETUVAOficialūs valstybiniai bei prezidento pranešimai Lietuvoje yra verčiami į lietuvių gestų kalbą. Bendrai žiūrint, ši situacija atnešė daug pokyčių, kurie leidžia gerinti informacijos pasiekiamumą kurtiesiems. Vyriausybė labai palaiko ir atsiliepia į kiekvieną Lietuvos kurčiųjų asociacijos prašymą, o ši asociacija išlieka labai aktyvi ir bendradarbiauja su vyriausybe kartu ieškant geriausių sprendimų. Gestų kalbos vertėjo dalyvavimas šalia kalbančiojo asmens yra tai, ko iki šiol niekada nevykdavo.
Netgi pats prezidentas nepradeda sakyti savo kalbų, kol neatvyksta gestų kalbos vertėjas. Lietuvos kurčiųjų asociacija yra labai geruose santykiuose su prezidento kabinetu, kurio atstovai domisi galimybėmis įdarbinti gestų kalbos vertėją savo komandoje nuolatiniam darbui.
Kuomet šalyje buvo padidinti saugumo reikalavimai, vertėjai ėmė naudoti medicinines kaukes. Lietuvos kurčiųjų asociacija paprašė jas pakeisti permatomais veido skydeliais, ir jau kitą dieną šios priemonės buvo pristatytos vertėjams. Lietuvos kurčiųjų asociacija yra labai dėkinga už tokį bendradarbiavimą.
Lietuvos kurčiųjų asociacija taip pat sugebėjo užtikrinti, kad nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos per Skype programėlę būtų pasiekiamos visą parą septynias dienas per savaitę viso karantino metu. Tai reiškia, kad dabar kurtieji gali bet kuriuo metu skambinti telefonu 1808 ir gauti reikiamą pagalbą.
Dar daugiau, Lietuvoje buvo įsteigti mobilūs patikros punktai. Tačiau jie nebuvo patogūs naudotis kurtiesiems, kadangi atvykus į tokį punktą, išlipti iš automobilio yra draudžiama. Taigi ši paslauga buvo patobulinta ir buvo nutarta panaudoti planšetinius kompiuterius visuose automobiliuose, kurie teikia mobilią viruso testavimo paslaugą, kad planšetinių kompiuterių pagalba būtų galima susisiekti su vertėjais per Skype programą ir tokiu būdu būtų įmanoma komunikuoti su kurčiaisiais pro automobilio langą.
Lietuvos kurčiųjų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centru. Ji labai dėkinga pastariesiems už jų indėlį, kadangi vieniems nebūtų buvę įmanoma viso to pasiekti.

Nuo kovo 9 dienos visos spaudos konferencijos, susijusios su kova prieš COVID-19 pandemiją, yra verčiamos į gestų kalbą. Kęstutis Vaišnora, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas, labai džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos taip greitai sureagavo į LKD prašymą – kad kurčiųjų bendruomenė visą aktualiausią informaciją gautų savo gimtąja kalba.
„Lietuvos kurčiųjų bendruomenė yra lygiateisiai Lietuvos Respublikos nariai. Daugelis šiuo įtemptu metu bendruomenei kylančių iššūkių yra operatyviai ir sklandžiai sprendžiami bendradarbiaujant Prezidentūrai, Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Neįgaliųjų reikalų departamentui, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui (LGKVC) ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijai (LASLI)“, – sako LKD prezidentas. – Mes kreipėmės dėl mobiliųjų patikros punktų patobulinimo ir dabar visos stotelės turi planšetinius kompiuterius tam, kad medicinos darbuotojai galėtų, esant reikalui, nuotoliniu būdų išsikviesti gestų kalbos vertėją.
K. Vaišnora priduria, kad nacionalinė televizija taip pat atsižvelgė į LKD prašymą, kad viso karantino metu laida „Įdomiosios pamokėlės“ būtų transliuojama bei verčiama į gestų kalbą – kad kurčiųjų šeimų vaikai turėtų teisę į tokią pačia informaciją, kaip ir likusieji Lietuvos mokiniai.Kurtieji vertėjams dėkoja kaip medikamsLGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė sako, kad su K. Vaišnora jau anksčiau galvojo apie tiesioginius oficialių renginių vertimus į gestų kalbą. Vis dėlto, pasak jos, iki pandemijos nebuvo galima pažeisti tam tikros ceremonijų tvarkos, pavyzdžiui, vertėjui nebuvo galima Prezidentūroje stovėti šalia prezidento. COVID-19 pandemija nugriovė iki tol buvusias kliūtis: „Viskas paprasta – juk tam, kad vertimas būtų parodytas greitai, čia ir dabar, paprasčiausia šalia kalbančiojo stovėti vertėjui.“
Pasak LGKVC direktorės, kurčiųjų bendruomenės reakcija buvo labai teigiama: „Iš pradžių žmonės negalėjo patikėti, jog tai – ne vienkartinė paslauga. Kai pamatė, kad visos spaudos konferencijos verčiamos, pasipylė padėkos vertėjams – kurtieji jiems dėkoja taip, kaip šiuo metu pas mus dėkojama medikams.“
R. Leonavičienė primena, kad dar šių metų vasario 16-ąją LKD prašymu gestų kalbos vertėjas pirmą kartą Lietuvos istorijoje stovėjo šalia prezidento per iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją. „Tai buvo lyg repeticija prieš pandemiją. Prezidentas parodė pavyzdį, o tada pajudėjo ir kitos institucijos – akmenukas nuo kalno buvo paleistas, – sako LGKVC direktorė. – Tikiu, kad ši praktika bus tęsiama ir pasibaigus karantinui – juk tai papildomai niekam nekainuoja, o toks filmavimas yra paprastesnis ir pigesnis.“
Gestų kalbos vertėjų darbą Vilniaus apskrityje koordinuojanti LGKVC Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Danguolė Dragūnienė sako, kad vertėjai į spaudos konferencijas vyksta kasdien, ir ne po kartą. „Pirmiausia pasikvietė SAM, paskui Vyriausybė, Prezidentūra, o šią savaitę pradėjome bendrauti ir su Seimu. Sudarėm komandą iš 10 vertėjų, galinčių teikti tokio pobūdžio vertimus. Grafikus dėliojam iš anksto, bet juos tenka dažnai keisti. Kartais netgi naktį gaunu žinutę su prašymu. Viskam esam pasirengę, budim visą laiką“, – pasakoja D. Dragūnienė.
Gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič sako, kad paprastai vertėjai apie planuojamas konferencijas sužino prieš 1–2 dienas. „Būna ir skubių atvejų, kai kvietimą gauname likus 1 ar 2 valandoms iki konferencijos pradžios. Dirbam ir savaitgaliais. Šiandien kaip tik pagal grafiką mano eilė, todėl nuo pat ankstyvo ryto budžiu ir, jeigu bus poreikis, sulaukęs skambučio vyksiu į nurodytą vietą.“ Artūrui teko dirbti ir kovo 9 d. SAM vykusioje pirmojoje spaudos konferencijose, kuri buvo tiesiogiai verčiama į gestų kalbą. „Jaučiausi įprastai, tiesiog atlikau savo darbą, nesureikšmindamas, kieno kalbą verčiu ir kokioje aplinkoje viskas vyksta, – sako Artūras. – Gestų kalbos vertėjai vertimus atlieka visur, kur tik įmanoma, o šis kartas išsiskyrė tuo, kad tiesiog tą dieną tapau labiau viešai matomas ir aptariamas.“
Vertėja Diana Girnytė tvirtina šiuo metu streso jaučianti daugiau nei įprastai. Ir ne tik todėl, kad tenka versti svarbiausių valstybės veikėjų kalbas: „Situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje neeilinė. Pranešėjų temos specifinės, sudėtingos, vartojami nekasdieniai terminai, visa tai reikalauja tam tikrų kompetencijų. Klaidų kartais neišvengiam, bet visi vertėjai stengiasi savo darbą atlikti profesionaliai, informaciją perteikti taip, kad kurtieji suprastų, kokia šiuo metu situacija, ir informacijos sraute jaustųsi lygiaverčiai su girdinčiaisiais.“
Vertėjas Arūnas Šaukeckas taip pat prisipažįsta, kad tokiu įtemptu metu jaudulio išvengti sunku: „Širdyje šiurpuliuko vis dar yra, juk čia visai naujas dalykas, galvoji ne tik apie vertimą, bet ir kaip tai atrodo vizualiai, kaip tave priims aplinkiniai. Vis dėlto dirbi ne vienas, jauti atsakomybę už visą komandą. Aišku, padeda tai, kad visi aplinkui supratingi ir geranoriški.“ Spaudos konferencijų organizavimas labai keičiasi, prie visų aplinkybių turi prisitaikyti ir gestų kalbos vertėjai. Iš pradžių jie dirbo po vieną, bet pastebėjus, kad konferencijos užsitęsia, pradėjo versti poromis, vienas kitą pakeisdami kas 15–20 minučių. „Vienam versti kone valandą vykstančią spaudos konferenciją be galo sunku, – sako Arūnas. – Be to, iš pradžių konferencijose dalyvaudavo labai daug žmonių, žurnalistai vienas per kitą užduodavo klausimus, dėl nuolatinio šurmulio būdavo nelengva suprasti, kada kurį klausimą versti. Dabar, kai konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, vertėjams daug lengviau.“Svarbiausia užduotis – vertėjų saugumasItin svarbu vertėjus apsaugoti nuo koronaviruso, pripažįsta D. Dragūnienė: „Įsivaizduokit, kas būtų, jeigu nors vienas vertėjas užsikrėstų koronavirusu – visai komandai grėstų saviizoliacija. Todėl stengiamės, kad jie turėtų svarbiausių apsaugos priemonių – dezinfekcinio skysčio, vienkartinių pirštinių, medicininių kaukių. Apsauginės kaukės perkamos kiekvienais metais, jos reikalingos esant gripo epidemijai. Kaip tyčia, praėjusių metų pabaigoje medicininių kaukių nupirkau žymiai daugiau, tad šiuo metu jos labai praverčia. Šiaip juk vertėjai ir įprastu metu dirba didesnio pavojaus sąlygomis, kontaktuoja ir su sergančiais klientais.“
„Tokia jau mūsų profesija – turime eiti ten, kur mūsų reikia. Vis tiek stengiuosi negalvoti, kad galiu užsikrėsti, esu nusiteikęs optimistiškai“, – sako Arūnas. „Žinoma, rizikos yra, todėl turime imtis visų priemonių, kad apsaugotume save ir kitus. Naudojame įvairias priemones, visą laiką esame raginami rūpintis rankų higiena, dezinfekuoti paviršius, laikytis tinkamo atstumo“, – tvirtina Diana. Jai pritaria ir Artūras. Jis sako, kad teko išbandyti įvairius apsaugos variantus, o neseniai vertėjams parūpintos permatomas veido kaukės. Pasak D. Dragūnienės, šiais skaidriais apsauginiais skydais vertėjai aprūpinti po vienos spaudos konferencijos Prezidentūroje, kurioje vertėjai dirbo dėvėdami respiratorius. „Gestų kalbos gramatika perteikiama ne tik rankomis, verčiant labai svarbu ir veido mimika, lūpų judesiai, emocijos, todėl uždengus veidą vertimas nėra visavertis, – tikina D. Dragūnienė. – Iš karto po įvykio Prezidentūroje pradėjome ieškoti permatomų kaukių. Kreipiausi į prezidento patarėją Antaną Bubnelį, su kuriuo puikiai bendradarbiaujam, ir jam tarpininkaujant skydelius vertėjams turėjome jau po pusantros paros.“ Vis dėlto, pasak pašnekovės, ir šios apsaugos priemonės nėra tobulos – skydeliai nepatogūs, nepatvarūs, skilinėja, todėl šiuo metu ieškoma patvaresnių, kokybiškesnių. A. Šaukeckas pastebi, kad permatomi skydeliai nėra itin tinkamos priemonės dar ir dėl to, kad blizga, rasoja, todėl žiūrovai negali pamatyti visų emocijų, veido mimikos. D. Dragūnienė mano, kad geriausia išeitis būtų organizuoti tiesioginį vertimą iš izoliuotos studijos. Jeigu karantinas užtruks, galbūt toks būdas bus rastas.Pavyzdys kitoms šalimsR. Leonavičienė džiaugiasi, kad ir kiti LGKVC teritoriniai skyriai ėmėsi iniciatyvos – verčia kitus svarbius visiems šalies gyventojams skelbiamus pranešimus. Vaizdo įrašai, kaip ir spaudos konferencijų nuorodos, prieinami LGKVC interneto svetainėje, feisbuko paskyroje, jų nuorodomis dalijasi ir LKD – siekiama, kad informacija kuo plačiau pasiektų kurčiųjų bendruomenę. Be to, visų kurčiųjų centrų, išskyrus Vilniaus, paslaugos pandemijos metu prieinamos visą parą.
„Šiuo metu Lietuva rodo pavyzdį ne tik Baltijos sesėms, bet ir daugeliui Europos šalių, – džiaugiasi LGKVC direktorė. – Net mūsų kolegos kanadiečiai, džiaugdamiesi mūsų pasiekimais, sako dabar iš mūsų galį imti pavyzdį – taip sparčiai einame į priekį.“ Pasak K. Vaišnoros, karantino metu kurtieji gauna ne tik vertimo, bet ir visas kitas reikalingiausias paslaugas: „Kurčiųjų reabilitacijos centrai ir mūsų asocijuotosios narės teikia paslaugas žmonėms, kurie neturi galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, padeda kilus problemai, vyresniems žmonėms nuperka maisto, vaistų.“ LKD prezidentas džiaugiasi, kad teigiamus pokyčius pastebėjo ir Europos kurčiųjų sąjunga: „Sąjungos vykdomasis direktorius ir jo komandos nariai pagyrė Lietuvą, kad tokiu sudėtingu metu visi kartu gebame žaibiškai reaguoti, keisti situaciją. Pasirodo, kai yra noro, pastangų ir kai vyksta bendras darbas, tikrai viskas įmanoma! Tikimės, kad dabartinės priemonės išliks, bus naudojamos ir po karantino.“Straipsnio šaltinis: European Union of the Deaf 

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.

Iš anglų k. vertė: Indrė Kelly

Nuotraukų šaltinis: lrytas.lt